Duona liaudies 
medicinoje

Susivilioję galimybe atsikratyti dešimčių kilogramų, dietų prigąsdinti ir įbauginti lietuviai šiandien duonos skyrių parduotuvėse didžiuliu atstumu aplenkia. Tačiau retas bežino, jog mūsų senoliai duoną ne tik svarbiausiu kasdieniu maistu laikė. Dar mūsų močiutės su didžiule pagarba duonelę medicinoje naudojo. Štai keletas būdų, kaip duona įvairioms ligoms gydyti naudojama buvo:

  • ruginės duonos tešla (kompresais) radikulitas, skaudantys sąnariai ir netgi rožė gydyta. Kartu ir tik senolėms žinomi užkalbėjimai kalbėti;
  • ruginių sėlenų nuoviras naudotas chroniškiems bronchitams ir kvėpavimo takams gydyti;
  • duona, išmirkyta karštame piene sumažindavo skausmą ir pagreitindavo pūlinių susidarymą;
  • ruginė duona valgyta širdies ligų profilaktikai. O kartais naudota netgi kaip vidurius laisvinanti priemonė;
  • duona taip pat gydydavo įvairias žaizdas bei šunvotes. Ji buvo naudojama ir užkalbėjimuose nuo gyvatės įkandimo.  Beje, mūsų senoliai duona gydydavo ir susirgusius gyvulius;
  • bene įdomiausias duonos panaudojimo būdas – ja gydyti išgąsčiu sergantį, naktimis nemiegantį ar krūpčiojantį vaiką. Tuomet moteris imdavo gabalėlį duonos, apsukdavo juo tris kartus apie vaiką ir įmetusi į dubenėlį su vandeniu pastatydavo ant slenksčio šuniui suėsti. Buvo tikima, kad kartu su duona šuo suėda ir išgąstį.